Išsamios Vilniaus arkivyskupijos ganytojų biografijos, jų pamokslai, įv. sveikinimų kalbos bei kiti žiniasklaidoje publikuoti tekstai: http://www.vilnensis.lt/vyskupai/
Kunigas (gr. presbyteros – vyresnysis): vyskupo bendradarbis, turintis galią bei pareigą skelbti Dievo žodį – Evangeliją, teikti sakramentus ir, svarbiausia, švęsti Eucharistiją, t.y. aukoti šv. Mišias. Savo tarnystę kunigas
atlieka bendrystėje su kitais kunigais, vadovaujamais vyskupo. (Plačiau: KBK 1562–1568; Youcat 254)
Išsami informacija apie Vilniaus arkivyskupijoje dirbančius kunigus:
Dvasininkai
Diakonas (gr. diakonos – tarnas): vyskupo bei jo kunigų bendradarbis, tarnaujantis Dievo tautai liturgijos, žodžio ir
meilės tarnyba. Diakonas atstovauja Kristui, kuris atėjo „ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti” (Mt 20, 28).
Diakonai gelbsti kunigams perimdami ypatingus pastoracinius ir socialinius Bažnyčios darbus: asistuoja per liturgiją, sako pamokslus, skelbia Evangeliją, moko, katechizuoja, dirba karitatyvinį darbą. Diakonatas yra pirmasis
Katalikų Bažnyčios Kunigystės (Šventimų sakramento) laipsnis, – tiek vyskupai, tiek kunigai pirmiausia būna įšventinami į diakonus. Pažymėtina, jog diakonais šventinami ne tik besiruošiantys kunigystei; nuolatiniais
diakonais gali būti pašventinti ir vedę vyrai, jei jie tinkamai šiai tarnystei pasirengia. (Plačiau: KBK 1569–1571; Youcat 255)
Išsami info. apie diakono tarnystę bei apie nuolatinius diakonus Lietuvoje: http://diakonai.lt/
„Visi sekite vyskupu, kaip Jėzus Kristus sekė Tėvu, o kunigais – kaip apaštalais. Diakonus gerbkite kaip Dievo priesaką. Niekas tenetvarko Bažnyčios reikalų be vyskupo” (Šv. Ignotas Antiochietis).
Galiojančiai diakonu, kunigu ir vyskupu gali būti įšventintas pakrikštytas vyras katalikas, kurį Bažnyčia pašaukia į šią tarnystę. Šventimai ir ganytojo pareigos katalikų Bažnyčioje visada suteikiamos tik vyrams. Nuostata, kad tik
vyrai gali gauti Šventimus, jokiu būdu nenuvertina moters. Prieš Dievą moters ir vyro orumas yra vienodas, tik jų uždaviniai ir charizmos skirtingi. Bažnyčia jaučiasi saistoma fakto, kad Jėzus, per Paskutinę vakarienę įsteigdamas kunigystę, išrinko tik vyrus. 1994 m. popiežius Jonas Paulius II išaiškino, kad Bažnyčia nėra įgaliota suteikti kunigų Šventimus moterims, ir visi Bažnyčios tikintieji turi to laikytis. (Plačiau: KBK 1577–1578; Youcat 256–257; Jonas Paulius II, apaštalinis laiškas Ordinatio sacerdotalis, 1994 m.)
Romos Katalikų Bažnyčia reikalauja, kad jos kunigai ir vyskupai laikytųsi celibato – įsipareigojimo gyventi nevedusiojo gyvenimą „dėl Dangaus Karalystės” (Mt 19, 12). Nuo Jėzaus laikų perimti Jėzaus gyvenimo būdą yra
meilės, pasišventimo Viešpačiui nepadalyta širdimi ir visiško savęs atidavimo tarnystei ženklas. Celibatas, anot popiežiaus Benedikto XVI, nereiškia, kad esi be meilės, bet reiškia, kad esi pagautas aistros Dievui. Kunigas,
laikydamasis celibato, turi vaisingai darbuotis atstovaudamas Dievo ir Jėzaus tėviškumui. Toliau popiežius sako, kad „Kristui reikia subrendusių ir vyriškų kunigų, gebančių parodyti tikrą dvasinę tėvystę”. (Plačiau: KBK 1579–1580, 1599; Youcat 258) Kunigystei pasirengiama specialiose ugdymo mokyklose – seminarijose. Seminarijoje jaunuoliai vienerius metus tiria savo pašaukimą parengiamajame kurse ir šešerius metus studijuoja, kad įgytų teologijos, filosofijos ir kitų mokslų žinių, ugdytų bendruomeniškumą, susipažintų su pastoracijos ypatumais. Jaunuoliai, kurie nori tapti kunigais ir šiai tarnystei pasiruošti, turėtų kreiptis į parapijos kleboną ir/arba į Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminariją.
Daugiau informacijos: www.seminarija.lt
