Jis sujungia mus su Jėzumi Kristumi, įtraukia mus į išganomąją Jo mirtį ant kryžiaus, išvaduoja iš gimtosios nuodėmės valdžios bei visų asmeninių
nuodėmių ir įgalina mus kartu su Juo prisikelti amžinajam gyvenimui.
(Plačiau: KBK 1213–1216, 1276–1278; Youcat 194)
1. Nuo senų laikų Bžnyčia krikštija kūdikius ir mažus vaikus, kurių vardu tikėjimą Krikšto metu išpažįsta tėvai bei krikštatėviai. Tam yra viena priežastis: prieš mums apsisprendžiant priimti Dievą, Dievas jau yra apsisprendęs dėl
mūsų. Taigi Krikštas yra malonė – Dievo, kuris mus besąlygiškai priima, dovana. Tikintys tėvai, linkėdami savo vaikui paties geriausio, jį pakrikštija, nes Krikštas išvaduoja iš gimtosios nuodėmės veikimo ir mirties valdžios.
(Plačiau: KBK 1250, 1282; Youcat 197)
2. Vaikai nuo 7 metų turi būti krikštijami tik pakankamai pasiruošę, išmokę svarbiausias katalikiškas maldas ir turėtų žinoti pagrindinius krikščioniško gyvenimo aspektus bei tikėjimo tiesas. Paprastai tokiais atvejais nekrikštyti
vaikai ruošiami kartu su besiruošiančiais Pirmai Komunijai. Pasiruošimas vyksta visus mokslo metus.
3. Suaugusieji patys turėtų kreiptis į parapijos kunigą. Suaugusieji ruošiami Krikštui, kad galėtų ne tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokti, bet rimtai susipažinti ir įsigilinti į tikėjimo tiesas. Suaugusieji įprastai kviečiami ruoštis
Krikštui pagal „Alfa” ir „Beta” kursų programas; pasiruošimas vyksta visus mokslo metus.
Dėl kūdikio ar vaiko (iki 7 metų) Krikšto sakramento tėvai arba globėjai kreipiasi į bažnyčios zakristijoje budintį kunigą bent prieš dvi savaites iki planuojamos Krikšto datos.
Dėl vaikų nuo 7 metų ir suaugusiųjų Krikšto sakramento būtina kreiptis į bažnyčios zakristijoje budintį kunigą mokslo metų pradžioje, t.y. rugsėjo mėnesį. Tolesni pasiruošimo žingsniai, mokymosi eiga bei įvairūs organizaciniai klausimai aptariami registracijos metu ir per pirmuosius susitikimus.
Iki numatytos Krikšto dienos kūdikio / vaiko tėvai (globėjai) bei krikštatėviai išklauso ~1 val. trukmės mokymą apie Krikštą, kurio metu supažindinama su sakramento prasme bei reikšme žmogaus gyvenime, aptariama Krikšto
apeigų tvarka. Susitikimo laikas derinamas individualiai. Krikšto vardą reikia pasirinkti iš didžiųjų šventųjų vardų, nes nėra geresnių pavyzdžių už šventuosius ir nėra geresnių pagalbininkų bei užtarėjų nei jie. Vadintis kurio nors šventojo vardu, vadinasi, turėti draugą pas Dievą. Raginame geriau pažinti pasirinktą šventąjį globėją, pasidomėti jo(jos) biografija, peržvelgti nueitą žemišką kelią, nuveiktus darbus (žr.: Piero Lazzarin, Šventųjų knyga. Mažoji enciklopedija, iš italų k. vertė Rasa Vabuolaitė, Vilnius: KPL, 2011, 672 psl.). (Plačiau: KBK 2156–2159, 2165–2167; Youcat 201–202)
Krikštijamajam parenkamas krikštatėvis, kurio pareiga padėti krikštijamajam krikščioniškos iniciacijos metu ir atnešti krikštui krikštijamą kūdikį drauge su jo tėvais bei rūpintis, kad pakrikštytasis gyventų krikščionišką gyvenimą, suderinamą su krikštu ir rūpestingai vykdytų su juo susijusias pareigas.
Leidžiama, kad būtų tik vienas krikštatėvis ar krikštamotė arba krikštatėvis ir krikštamotė kartu.
• Krikšto tėvai turi būti vyresni nei 16 metų ir jau priėmę Krikšto, Sutvirtinimo, Atgailos ir Eucharistijos sakramentus.
• Jei krikštatėviai vedę, turi būti priėmę ir Santuokos sakramentą.
• Krikštatėviai turi stengtis aktyviai dalyvauti Bažnyčios gyvenime, švęsti sekmadienius ir krikščioniškai gyventi.
• Pakrikštytajam, priklausančiam nekatalikiškai bažnytinei bendruomenei, leidžiama būti tik krikšto liudytoju drauge su krikštatėviu kataliku.
• Vienas asmuo gali turėti kelis krikšto vaikus, tačiau svarbu suprasti, jog reikia nemažai jėgų ir laiko tinkamai atlikti krikštatėvių pareigas. Krikštatėviai yra lyg antrieji tėvai. Jie įsipareigoja rūpintis ne tik krikšto vaikų žemiškuoju džiaugsmu, bet ir dvasiniu gyvenimu. Krikštatėviai turi padėti tėvams rūpintis vaiko tikėjimo ir bendruomeniškumo ugdymu, – kad vaikelis būtų taip auklėjamas, jog mylėtų Dievą ir žmones. (Plačiau: Kan. 872–874) Kilus klausimams dėl reikalavimų krikštatėviams, galima kreiptis į zakristijoje budintį kunigą. Sakramento teikimo dieną reikia turėti baltą Krikšto žvakę bei baltą drabužėlį (didesniam vaikui ar suaugusiajam – šalikėlį). Šiuos Krikštui būtinus dalykus galima įsigyti didesnėse Vilniaus ar kitų miestų bažnyčiose, liturginių reikmenų parduotuvėse. Krikšto dieną į bažnyčią reikia atvykti 15 min. prieš krikštą. Būtina turėti kūdikio (vaiko) gimimo liudijimą ar jam prilygstantį dokumentą, tėvų (globėjų) ir krikštatėvių asmens dokumentus, tėvų bažnytinės ir/arba civilinės santuokos liudijimą.