Iš mūsų širdžių ir protų dar neišblėso padėka Viešpačiui už arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikaciją

Iš mūsų širdžių ir protų dar neišblėso padėka Viešpačiui už arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikaciją. Ir štai – vėl didžiulė iškilmė: mūsų parapijos globėjo Palaimintojo Jurgio Matulaičio beatifikacijos trisdešimties metų sukaktis! Kaip nuostabu!  Žinoma, tada, prieš 30-tį metų, mes negalėjome dalyvauti ten, Vatikane, tačiau dabar,  troškome visa širdimi pabuvoti Palaimintojo šventėje pas mus , Lietuvoje..Troškome padėkoti Viešpačiui už šį Dievui, Bažnyčiai ir žmonėms atsidavusį žmogų. Vėl norėjome pajusti Palaimintojo pavyzdį, kad ir mūsų širdys užsidegtų meile ir šventumo troškimu.Norėjome vėl prisiliesti prie mažojo Jurgiuko vaikysės pievų, prie jo nelengvų mokslo, ligų ir vargo kelių, prie jo tylaus šventumo, dvasinės ramybės, kasdieninės atsakomybės, kuriuos gali duoti tiktai Dievui teikiamas pirmumas (St.Yla, Jurgis Matulaitis.K.2007,p. 3)

Tad būrelis mūsų bendruomenės piligrimų sekmadienio rytą išsiruošėme  kelionėn į Marijampolę, kur visą savaitę vyko atlaidai, skirti Pal. Jurgio Matulaičio beatifikacijai paminėti. Malda pavedę save Dangaus Tėvui ir Motinėlei Marijai, Šventosios Dvasios vedami, džiaugsmingai giedodami, pasiekėme Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo baziliką. Į ją rinkosi piligrimai   ne tiktai  iš įvairių Lietuvos miestų, tačiau buvo atvykę lietuviai ir iš Lenkijos bei broliai iš Latvijos. Po katechezės, prieš šv. Mišias prie Palaimintojo sarkofago visi kartu maldoje apmąstėme rožinio paslaptis.

Šv.Mišias aukojo daugybė kunigų ir vyskupų. Bendroje maldoje dėkojome Dievui už Palaimintąjį Jurgį ir kartu meldėme Viešpatį malonės, paskelbti jį šventuoju. Po iškilmingų mišių ir procesijos aplink bažnyčią visi džiaugsmingai bendravome broliškoje agapėje bazilikos sodelyje. Savo dainomis mus džiugino Punsko lietuvių liaudiškas ansamblis.  Buvo nuostabi širdžių bendrystė….

Paskutinė apsilankymo vieta – Lūginės  kaimas prie Šešupės.  Tai –  Palaimintojo tėviškė. Ten gimė mažasisi Jurgiukas, ten patyrė skaudžias savo tėvelių netektis, savo kojos ligą ir daug visokių vargelių…

Dabar buvusioje Matulaičių sodybvietėje stovi koplytstulpis ir Pal. Jurgio Matulaičio koplyčia. Pasimeldę kartu su kitais piligrimais ir tyloje apmąstę Viešpaties prisilietimus savo gyvenimuose, prašydami Palaimintojo užtarimo , susiruošėme namo. Kelionėje malda ir giesmėmis dėkodami  šlovinome Viešpatį už visus nuostabius darbus, kuriuos mums Jis padarė.

O kaip ženklas iš dangaus mums buvo tas stebuklingas ratas aplink saulę, pakibęs virš bazilikos per visą šios dienos palaimingą laiką.

Šlovė Tau, Viešpatie!

Visų mūsų piligrimų vardu
Liuda Bargailienė, 2017 07 16