PAL.JURGIO MATULAIČIO PARAPIJOJE VYKO PARAPIJOS GLOBĖJO GIMIMO DANGUJE METINIŲ ŠVENTĖ

Šventėme mūsų parapijos globėjo Pal Jurgio Matulaičio gimimo dangui metines

Pradėjome 2018 –uosius. Šiais metais ypatingai džiaugiamės gražiais savo Tėvynės ir Bažnyčios  jubiliejais. Keli iš jų susiję su mūsų parapijos globėju pal. Jurgiu Matulaičiu.

Prieš  šimtą metų, 1918m., kunigas Jurgis Matulaitis  buvo konsekruotas Vilniaus vyskupu ir įžengė į Vilniaus Katedrą. Tais pačiais metais jo pastangų dėka buvo įkurta Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolija, taigi, ši vienuolija taip pat švenčia savo šimtąsias metines.  Prieš 10 metų Lietuvoje susikūrė pal. Jurgio Matulaičio draugija.

Siekiant paminėti šiuos jubiliejus sausio 27 dieną Marjampolėje vyko Pal. Jurgio Matulaičio mirties – gimimo dangui – liturginis minėjimas ir Pal Jurgio Matulaičio draugijos konferencija. Ta proga būrelis parapijiečių važiavo į Marijampolę. Nors oro sąlygos kelionei nebuvo palankios (rūkas, slidus kelias), su maldomis, giesmėmis ir poezijos eilėmis sėkmingai pasiekėme kelionės tikslą.

Minėjimas prasidėjo Pal Jurgio Matulaičio draugijos konferencija Marijampolės dramos teatre. Teatro salė buvo pilnut pilnutėlė. Įnešant Draugijos vėliavą, visi susirinkusieji giedojo Draugijos himną. Konferencijos svečias kunigas br. Julius Sasnauskas OFM  skaitė pranešimą „ Pal. Jurgio Matulaičio – Vilniaus vyskupo – veidas“ , kuriame vaizdžiai apibūdino padėtį Lietuvoje, Jurgiui Matulaičiui tapus Vilniaus vyskupu, ir  išryškino vyskupo asmenybės bruožus: meilę ir atsidavimą Kristui ir Jo Bažnyčiai, išmintį ir darbštumą, jautrumą ir švelnumą, toleranciją ir atlaidumą.

Po pranešimo ėjome į Šv. Ark. Mykolo baziliką, kur Šv. Mišias aukojo keturi Lietuvos vyskupai ir gausus kunigų būrys.  Eucharistijos šventimas pasibaigė procesija į atnaujintą Pal. Jurgio Matulaičio koplyčią, kurioje meldėmės už Tėvynę ir už Palaimintojo kanonizacijos priartinimą.

Pasipildę dvasinio peno, susirinkom į bendrystė šventę  – agape, kurioje maistu pastiprinom ir savo kūnus. Vėl susirinkę Teatro salėje klausėmės pranešimų apie Draugijos veiklą. Po to – įspūdinga meninė programa, konferencijos užbaigimas ir kelionė namo.

Apsiniaukęs dangus, dulksna, lietus, o vietomis šlapdriba… Tačiau širdyje buvo šviesu ir gera nuo maldų, giesmių ir  nuo Pal. J. Matulaičio minčių, kviečiančių „Dievo keliais imti vaikščioti“, „tobulintis ir tobulinti“,  raginančių  „rikiuotis ir aukotis“, o pasitaikantį blogį nugalėti gerumu.

Sekmadienį (sausio 28 d)  šventė tęsėsi mūsų parapijoje: Šv. Mišias, kurios buvo transliuojamos ir per Marijos radiją,  aukojo vyskupas Darius Trijonis kartu su mūsų parapijos kunigais, gražiai giedojo parapijos choras. Mišioms pasibaigus, nemažas būrys parapijiečių susirinko parapijos namų salėje; čia visi klausėsi s. Onutės Petraškaitės MVS  paskaitos apie vieną sunkiausių pal. Jurgio Matulaičio gyvenimo etapų – septynerių metų tarnystę Vilniaus vyskupo soste, apie begalinį jo atsidavimą Kristaus Bažnyčiai. Po paskaitos norintieji galėjo įsigyti knygų apie Palaimintojo gyvenimą, pabendrauti ir pasivaišinti kavinės darbuotojų paruoštu skaniu maistu. Džiugu, kad mūsų bendruomenė seka parapijos Globėjo patarimu: „Reikia stengtis sudaryti tokias gerų, dievotų žmonių, tikrų katalikų kuopeles ir draugijas, kad susivytume tokius dievotumo lizdelius, sukurtume tokius intensyvaus katalikiško gyvenimo židinius” (“Užrašai”, 60 p.)

Janina, Pal. Jurgio Matulaičio būrelis

 

Asmeniniai šventės dalyvių įspūdžiai:

Sniegas, rūkas, ramybė… Paslaptingi ir mažumėlę mistiški pro autobuso langą besikeičiantys lėtai brėkštančio žiemos ryto vaizdai. Iš Liudos skaitomų ištraukų apie Palaimintojo Jurgio Matulaičio gyvenimą mintyse užstringa pasakojimas apie prieš šv. Kalėdas namo iš mokyklos  grįžtantį mažąjį Jurgiuką. Ir net nuščiūvu, kai Marijampolės kultūros centre besiklausydama kunigo Juliaus pasakojimo apie Pal. Jurgį Matulaitį išgirstu vėl tą pačią sąsają: Pal. Jurgis Matulaitis ir žiema… Tai gal žiema, tas mąslusis metas, dažniausiai ir sietinas su giliais, jautriais ir išmintingais žmonėmis?

Jūrana,  iš kelionės į Marijampolę

Iškilmingos šv. Mišios Marijampolės Šv. Ark. Mykolo bazilikoje…Vyskupai, daugybė kunigų.. Atrodė, kad ir pats pal. Jurgis yra kartu su mumis. O  jis tikrai moka daryti stebuklus! Per ramybės palinkėjimą staiga praplyšo pilkai apsiniaukęs dangus ir saulės spinduliai pro langų vitražą taip pripildė bažnyčią, kad tiesiog išsiliejo ant visų…Tai buvo taip netikėta, taip nuostabu… Širdį pripildė toks džiaugsmas ir tokia meilė kiekvienam, kad norėjosi visus apkabinti….Atrodo, kad girdi tuos Matulaičio žodžius: ‘‘Kada Dievo meilė, į mūsų širdis įžengusi, ją praplečia, tada joje taip erdvu pasidaro, kad visi žmonės, be jokių skirtumų, ar tai luomų, ar tautos , į ją sutelpa‘‘ ( Užr.1998,.24 p.) Ir vis labiau gilinantis į Pal. Jurgio gyvenimą, tikrai supranti, koks tai buvo ir yra Bažnyčios Perlas…norisi mokytis  iš  jo išminties, kantrybės, meilės Dievui, bažnyčiai ir kiekvienam žmogui…

Liuda, iš kelionės į Marijampolę

Smagu, kad Palaimintojo Jurgio asmenybė tampa vis labiau artima mūsų parapijos žmonėms. Esame dėkingi parapijos klebonui Valdui Girdziušui už bendruomenės telkimą, sekant mūsų Globėjo pavyzdžiu.

Marijona, iš šventės parapijoje sausio 28 d.