KRIKŠTO SAKRAMENTAS

krikstasPirmuoju iš šių pažadų yra krikštas. Tai matomas išorinis ženklas, kuris Šventajame Rašte įvardintas vandens nuplovimu (Ef 5,26). Su šio ženklu yra tampriai susieti Biblijos ženklai nuodėmių panaikinimas ir vartų atidarymas į Dangaus karalystė Jėzus atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios,neįeis į Dievo karalystę.“ (Jn 3,5) Taip pat Šventajame Rašte yra ir konkretus Jėzaus nurodymas, kad Bažnyčia vykdytų šį ženklą: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios.“ (Mt 28,19) Kristaus mokiniai (apaštalai) būdami paklusnūs Viešpaties pamokymui realizuodavo tai savo gyvenimu. Taip pat skelbė, kad Kristus nori, jog Bažnyčia liktų šventa ir nesutepta: „Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą (Ef 5, 25  – 27)“. Taip pat skelbė  „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus,kad būtų atleistos jums nuodėmės, tada gausite Šventosios Dvasios dovaną. (Apd 2,38)

Krikšto sakramentas yra pirmasis Naujosios Sandoros sakramentu. Krikštas yra viso krikščioniško gyvenimo pagrindas ir vartai į einant į Dvasinį gyvenimą, atveriantis žmogui galimybę priimti kitus sakramentus. (KBK 1213)

Krikštas teikiamas per panardinimą arba švęsto vandens užpylimą ant galvos. Šventosios Dvasios dėka yra apsivalymas, kuris pašventina ir pateisina:  „Kai kurie buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, nuteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia.“ (1 Kor 6,11) „Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje, kad sudarytume vieną kūną, visi – žydai ir graikai, vergai ir laisvieji; ir visi buvome pagirdyti viena Dvasia.“ (1 Kor 12,13)

Krikštas taip pat išreiškia mirtį nuodėmei ir įėjima į Šventosios Trejybės gyvenimą per prisikėlusio Kristaus slėpinį. (KBK 1239)

Krikštas taip kaip ir Bažnyčia yra reikalingas žmogaus išganymui. (KBK 1277)

Svarbiausi krikšto vaisiai:

  • Nuodėmių atleidimas ir naujas gimimas Šventoje Dvasioje:

„Petras jiems atsakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės, tada gausite Šventosios Dvasios dovaną.“ (Apd 2,38);

„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę“ (Jn. 3,5);

  • Padaro žmogų nauju kūriniu:

„Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena – praėjo, štai atsirado nauja.” (2 Kor 5,17);

  •  Dėka krikšto žmogus tampa Dievo vaiku:

„Kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įvaikystę. O kadangi esate įvaikiai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ (Gal. 4 5 – 7);

  •  Žmogus tampa Dieviškosios prigimties dalyviu:

„Drauge jis mums padovanojo ir brangius bei didžius pažadus, kad per juos taptumėte dieviškosios prigimties dalininkais, pabėgę nuo sugedimo, kurį skleidžia pasaulyje geiduliai.“ (2 Pt 1,4)

  • Žmogus tampa Šventosios Dvasios šventovė:

„Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventovė jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?“( 1 Kor 6,19)

  • Žmogus tampa Kristaus kūno nariu:

„Tad, pametę melagystę, kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui, nes mes esame vieni kitų nariai.“ ( Ef 4,25)

Dėka krikšto sakramentinio charakterio, kuris pašventina ir perkeičia žmogų. Leidžia jam dalyvauti Bažnyčios liturgijoje. Taip pat pakrikštytieji dalyvauja bendroje kunigystėje t.y. dalyvauja Kristaus pranašiškoje, kunigiškoje, karališkoje misijoje. (KBK 1268, 1272 – 1273)

Krikštas taip pat yra ir krikščioniško gyvenimo pagrindu, sakramentiniu vienybės ryšiu su visais pakrikštytaisiais. (KBK 1271)

Kiekvienas pakrikštytas priklauso Bažnyčiai ir turi joje Teisę ir Pareigą (KBK 1270)

Krikstas
Bažnyčios kanonų teisė apie šventąjį krikštą
Krikšto šventimas

Kan. 851 Krikšto šventimui turi būti tinkamai pasirengta, todėl:

1o norintis priimti krikštą suaugęs žmogus pirmiausia priimamas į katechumenatą ir, jei įmanoma, skirtingomis pakopomis vedamas į sakramentinę iniciaciją, laikantis Vyskupų Konferencijos priimtų iniciacijos apeigų bei jos nustatytų normų;

2o krikštijamo kūdikio tėvai bei, atitinkamai, asmenys, prisiimantys krikštatėvių pareigas, tinkamai pamokomi apie šio sakramento reikšmę bei su juo susijusias pareigas.

Kan. 854 Krikštas teikiamas panardinimu arba užpylimu pagal Vyskupų Konferencijos potvarkį.

Kan. 855 Tėvai, krikštatėviai ir klebonas privalo rūpintis, kad krikštijamajam nebūtų suteikiamas priešingas krikščioniškiems jausmams vardas.

Kan. 857 § 1. Išskyrus būtinybę, krikštas teikiamas bažnyčioje ar koplyčioje.

Krikšto teikėjas

Kan. 861 § 1. Ordinariniai krikšto sakramento teikėjai yra vyskupas, kunigas ir diakonas.

Kas gali priimti krikštą

Kan. 864 Krikštą gali priimti kiekvienas ir tik dar nepakrikštytas žmogus.

Kan. 865 § 1. Kad būtų galima pakrikštyti suaugusį žmogų, būtina, kad jis pareikštų valią priimti krikštą, būtų pakankamai pamokytas apie tikėjimo tiesas ir krikščionio pareigas, ir būtų patyręs krikščionišką gyvenimą katechumenate. Jis taip pat turi būti paragintas gailėtis už savo nuodėmes.

§ 2. Suaugęs žmogus, atsidūręs mirties pavojuje, gali būti pakrikštytas, jei yra bent kiek susipažinęs su pagrindinėmis tikėjimo tiesomis, kokiu nors būdu yra išreiškęs norą priimti krikštą ir pažada laikytis krikščioniškos religijos įsakymų.

Kan. 867 § 1. Tėvai įpareigojami pasirūpinti, kad vaikai būtų krikštijami pirmomis savaitėmis, kiek galima greičiau kūdikiui gimus, todėl dar prieš jo gimimą turėtų nuvykti pas kleboną, prašydami krikšto vaikui ir tinkamai jam pasirengti.

§ 2. Jei kūdikis yra mirties pavojuje, jis turi būti krikštijamas neatidėliojant.

Kan. 868 § 1. Norint leistinai pakrikštyti kūdikį, reikalaujama:

1o kad tėvai ar bent vienas jų arba teisėti globėjai tam pritartų;
2o kad būtų pakankamai tikėtina, jog kūdikis bus auklėjamas katalikų tikėjime. Jei tokios vilties visiškai nėra, krikštas, pagal dalinės teisės nuostatus, atidedamas, apie priežastį informuojant tėvus.

§ 2. Katalikų ir netgi ne katalikų tėvų kūdikis, atsidūręs mirties pavojuje, leistinai krikštijamas ir prieš tėvų valią.

Krikštatėviai

Kan. 872 Krikštijamajam, kiek tai įmanoma, parenkamas krikštatėvis, kurio pareiga padėti suaugusiam krikštijamajam krikščioniškos iniciacijos metu ir atnešti krikštui krikštijamą kūdikį drauge su jo tėvais bei rūpintis, kad pakrikštytasis gyventų krikščionišką gyvenimą, suderinamą su krikštu ir rūpestingai vykdytų su juo susijusias pareigas.

Kan. 873 Leidžiama, kad būtų tik vienas krikštatėvis ar krikštamotė arba krikštatėvis ir krikštamotė kartu.

Kan. 874 § 1. Būtina, kad asmuo, norintis tapti krikštatėviu, atitiktų šias sąlygas:

1o jį būtų parinkęs pats krikštijamasis, jo tėvai ar juos atstojantys asmenys, arba, tokių nesant, klebonas arba krikšto teikėjas. Pariktasis privalo suvokti šias pareigas bei turėti intenciją jas tinkamai vykdyti;
2o būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus, nebent diecezijos vyskupas būtų nustatęs kitą amžiaus ribą arba klebonas ar sakramento teikėjas manytų, kad, esant teisingai priežasčiai, reikia padaryti išimtį;
3o būtų katalikas, jau priėmęs sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas;
4o nebūtų suvaržytas kokios nors teisėtai uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės;
5o nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina.

§ 2. Pakrikštytajam, priklausančiam nekatalikiškai bažnytinei bendruomenei, leidžiama būti tik krikšto liudytoju drauge su krikštatėviu kataliku.

Informacija norintiems pakrikštyti vaiką:

  1. Krikštas teikiamas šeštadieniais arba kuria kita dieną;
  2. Tėvai ir krikštatėviai turi išklausyti paskaitą apie krikštą (paskaitos vyksta mūsų parapijoje penktadieniais);
  3. Krikšto datą bei laiką galite rezervuoti vėliausiais prieš dvi savaitės kreipdamiesi į zakristiją;
  4. Krikšto dieną reikia atvykti į bažnyčia 15 min. prieš krikštą;
  5. Krikštui reikia paruošti bei su savimi turėti baltą krikšto žvakę bei šalikėlį;
  6. Prieš krikštą tėvai (pagal leidžiančias galimybes) bei krikštatėviai turi atlikti išpažintį;
  7. Geru įpročiu yra tą dieną ir per krikšto metines užsakyti Šv. Mišias vaiko intencija prašant jam Dievo palaimos, sveikatos, Švenčiausios Mergelės Marijos globos ir Šventosios Dvasios dovanų.