TIKYBOS MOKYTOJŲ IŠVYKOS

Jau keliolika metų, kai mūsų parapijos tikybos mokytojai ir katechetai vyksta į kokią nors piligriminę kelionę po Lietuvą. Pirmiausia visi su entuziazmu aptariame, kur vyksime, ką apžiūrėsime, su kuo susitiksime. Šį kartą nusprendėme aplankyti Tiberiados brolius Baltriškėse, Zarasų rajone. Išvykstame birželio 14d. mikroautobusu, 7 mokytojai ir 2 katechetės. Pasukame Rytų Lietuvos link. Meldžiamės, giedame, žvalgomės į pakelės miškelius ir pievas. Pirma stotelė – Molėtų Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.

Įeiname į bažnyčios vidų. Pasimeldžiame, pasižvalgome ir vėl į autobusą.
Važiuojame į Alantą. Kalneliai užsupa, vieniems tai patinka, kitiems – nelabai…
Tolumoje išvystame boluojančius Alantos bažnyčios bokštus. Miestelis švarus, aikštė priešais bažnyčią kvepia žydinčiomis akacijomis.

Bažnyčia tviska nežemišku grožiu. Vyksta Šv. Mišios.
Pasukame Anykščių link. Čia daug lankytinų vietų. Dauguma pasirenka ,,Siauruko” geležinkelio muziejų. Dairomės aplink, mokytojas Petras visus norinčius vėžina drezina.

Pravažiuojame miestelį ir sustojame prie rašytojo Jono Biliūno amžino poilsio vietos ,,Laimės žiburio”. Kopiame stačiais laiptais, kvėpdami viržiais ir sakais dvelkiantį pušyno orą. Užkopę į viršų matome siūbuojančias pušų viršūnes, o memorialo viduje- mūsų klasiko kapą. Prisimename jo eilutes: ,,Kai numirsiu, mane pakaskit ant Šventosios upės kranto”.

Visu greičiu, nes laiko iki numatyto susitikimo lieka vis mažiau, o kelias tolimas… Nesustojame nei prie pakelės ežerėlio, nei prie Šventosios… Paskubomis užkandame ir skubame Baltriškių link. Iš greitkelio pasukame žvyruotu keliu per mišką, rodyklė rodo ,,Baltriškės 2km”. Pralekiame kelias laukuose išsimėčiusias sodybėles ir kelias baigiasi… Prieš mūsų akis graži medinė bažnytėlė su varpine. Prie jos dirba suprakaitavęs vyrukas- pjauna rąstus. Jo paklausiame, kur vienuolynas, jis mums rodo kelią, kuriuo atvažiavome. Grįžtame atgal ir privažiuojame vienuolyną. Niekur nė gyvos dvasios. Netrukus pamatome kelias moteris – tai vilnietės, Gailestingumo šventovės maldos grupelės narės. Bandome išsiaiškinti, kur rasti pačius Tiberiados brolius. Dviračiu privažiuoja tas pats vyrukas, kurį kalbinome prie bažnyčios. Jis mums aiškina, kad bažnyčioje mūsų laukia brolis Pranciškus. Pagaliau! Pėsčiomis grįžtame žvyrkeliu atgal prie bažnyčios, dairomės po laukus ir pakeliui išsimėčiusias sodybėles…
Įeiname į bažnyčią, joje vėsu.

Ateina brolis Pranciškus, susodina mus glaudžiu ratu. Susipažįstame. Brolis Pranciškus trumpai papasakoja apie save, jis yra iš Belgijos ir vienuoliu tapo prieš keliolika metų. Taisyklinga lietuvių kalba jis mums pasakoja apie vienuolyną, apie bendruomenės gyvenimą. Gera jo klausytis, valanda greit prabėga ir brolis Pranciškus eina prie savo darbų. Liekame vieni, einame apžiūrėti bendruomenės namų. Ten didžiulė teritorija, aptverta medine tvora.  Prižiūrėtas bulvių ir kitokių daržovių laukas. Netoliese pievoje karaliauja baltas jautukas. Už aptvaro ganosi nepaprasto grožio asiliukas. Kalbiname jį, o jis nustebęs karpo ausimis. Įdomu, ar jis viską supranta. Kai pabosta mūsų tuščios kalbos, jis išdidžiai nužingsniuoja į savo aptvarą. Tikras Baltriškių Betliejus, tik avelių trūksta.

Einame ieškoti ežero. Nušienautas takas veda tolyn per pievas. Aplink šiūruoja žolynai. Nuostabu. Prieiname ežerą, drąsiausi pūkštelime į vėsų vandenį.

Bėgame į bažnyčią. Ten jau susirinkę visi: jaunimo grupelė iš Panevėžio, maldos grupelė iš Vilniaus ir visi broliai. Kunigas Egidijus aukoja Šv. Mišias. Ypatingas vienuolių giedojimas. Bažnytėlė paskęsta rimtyje ir susikaupime. Džiugus kunigo Egidijaus pamokslas nuteikia Šventosios Dvasios laukimui. Juk už savaitės Sekminės! Viešpaties maldą kalbame sustoję ratu ir susikibę rankomis. Nuostabus ramybės palinkėjimas, visi einame ratu ir spaudžiame vieni kitiems rankas. Šv. Mišios baigiasi, atsisveikiname su broliais ir vykstame atgal į Vilnių. Jau vakarėja, o kelias tolimas. Giedame ir meldžiamės. Puiki buvo kelionė!
Nuoširdžiai dėkojame parapijos kunigui Gintarui Černiui, kuris padengė mūsų kelionės išlaidas ir visus metus mus nuoširdžiai globojo!

Parengė tikybos mokytojai Marijona Žitkauskienė ir Petras Didžiokas