PAL.JURGIO MATULAIČIO PARAPIJOS PILIGRIMINĖ KELIONĖ Į KRYŽIŲ KALNO ATLAIDUS

Pas mus, Lietuvoje yra visame pasaulyje unikali piligrimystės vieta – Kryžių kalnas. Nuo seno pakelėse, prie sodybų stovėdavo dievdirbių sukurti kryžiai, koplytstulpiai. Eidami pro šalį žmonės juos pagerbdavo sustodami, pasimelsdami. Tokia nepaprasta pagarba kryžiui turbūt ir sukūrė unikalų tautos dvasingumo paminklą – Kryžių kalną. Kryžių kalnas yra netoli Šiaulių miesto prie Kulpės upės, 2 km. nuo kelio Šiauliai – Ryga. Tai vienas iš 600 Lietuvos piliakalnių, iškilęs tarp Jurgaičių ir Domantų kaimų, todėl dažnai vadinamas tų kaimų vardais. Be to Kryžių kalnas vadintas ir Pilies, Maldavimų kalnu, Šventkalniu. Apie jį žinoma daugybė padavimų ir legendų.

Nėra tiksliai žinoma, kada čia buvo pastatytas pirmasis kryžius. Istorikas L. Kšyvickis teigė, kad gausiau kryžius čia imta statyti po caro valdžios nuslopintų 1831 ir 1863 m. sukilimų. Taip nelaimingųjų sukilėlių giminės, dažnai nežinodami savo artimųjų palaidojimo vietų įamžindavo jų atminimą. Jau 1900 m. L. Kšyvickis piliakalnyje suskaičiavo 130 kryžių, 1902 m. jų buvę  155. 1914 m. laikraštyje “Viltis” rašyta, kad Kryžių kalne yra apie 200 didelių kryžių. 1940 m. jau buvo apie 400 didelių kryžių. Kiekvienų metų kurį nors liepos mėnesio sekmadienį ant kalno būdavo aukojamos pamaldos, į kurias suvažiuodavo nemažai žmonių. Netoli kalno sruvenantis šaltinis, kuris buvo laikomas šventu, tikintieji prausdavosi jo vandeniu, ligoniai ar jų artimieji nešdavosi jo namo.

Sovietmečiu Kryžių kalną buvo norima sunaikinti, čia atvykę maldininkai buvo persekiojami. 1961metais buvo sunaikinta 5000 kryžių: mediniai – sudeginti, metaliniai – išvežti perlydymui. Naikinimo operacijoje veikė kariuomenė, KGB. Kalnas paliktas be kryžių, užverstas šaltinėlis.

Ačiau žmonių tikėjimo neįmanoma užslopinti jėga, todėl, nors kalnas ir buvo saugomas, sekami jį lankantys, perkasinėjami į jį vedantys keliai, panaikinta prie plento buvusi autobusų stotelė, naktimis iškildavo vis nauji kryžiai – tikėjimo pergalės, maldavimų ir padėkos Dievui ženklai. Piliakalnis tapo savotišku pasipriešinimo prievartai, pažeminimui, tautos genocidui simboliu.1977 m. buvo sumanyta užtvenkti Kulpės upę taip, kad Kryžių kalnas atsidurtų tarp kanalizacijos vandenų.

Sovietmečiu atlaidų tradicija Kryžių Kalne dėl persekiojimų nutrūko. Ji buvo atgaivinta tik 1997m., kai popiežius Jonas Paulius II įkūrė Šiaulių vyskupiją. Tada pirmasis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Kryžių Kalno atlaidus perkėlė iš liepos 16d. į paskutinį liepos sekmadienį.

Tad šį paskutinį liepos sekmadienį mūsų parapijos piligrimai taip pat išsiruošėme į Kryžių Kalno atlaidus  trokšdami kartu su kitais tikinčiaisias švęsti tikėjimo liudijmą. Pakeliui į šią šventą vietą  aplankėme brolius benediktinus Palendriuose. Čia mus sutiko  brolis Lukas. Jis parodė bažnyčią, labai maloniai papasakojo apie vienuolinį gyvenimą bei  pašaukimus. Mielai atsakinėjo į mums iškilusius klausimus. Supratome, kad šie kontempliatyvūs vienuoliai, paskyrę savo gyvenimus Viešpačiui, yra didžiulė atsvara mūsų nuodėmingam pasauliui. Padėkoję mielam ir  laimingam broliui, kartu nusifotografavome ir išvykome į Šiaulių Šv. Petro ir Povilo baziliką. Ten, trumpai pasimeldę, išskubėjome į Kryžių Kalną.

Kelionės akimirkos

Kalnas tikrai padarė pritrenkiantį įspūdį, ypač tiems, kurie jame buvo pirmą kartą. Šitiek  kryžių vienoje vietoje! Didelių ir mažų, medinių ir metalinių… Šitiek  padėkų Viešpačiui  ir nuolankių prašymų… Šitiek žmonių tikėjimo, vilties ir meilės!  Ir nejučia suvoki, kad visa tai – tikras stebuklas, nenusakomas jokiais žodžiais… Tai gali pajusti tiktai širdimi… O kokia nesuvokiama Dievo galybė, suteikusi žmonėms šitiek jėgų išsaugoti viltingą tikėjimą…

Po iškilmingų Šventųjų Mišių dar  ir dar  kartą vaikščiojome kalno takeliais su tylia malda širdyse ir dėkojome gerajam Dievui už viską.

Pasisotinę Viešpaties malone, dėkinga širdimi, pripildyti Jo meilės, su malda ir giesmėmis lūpose laimingai sugrįžome namo, kad dar labiau galėtume skelbti ir liudyti begalinį Viešpaties gailestingumą.

Liuda Bargailienė 
2013-07-31