KAIP DIEVAS TINKLUS REZGĖ

2010 metų Liepos mėnesio 14 dieną mūsų bažnyčioje prie Altoriaus pasirodė naujas veidas – diakono tarnystei į parapiją paskirtas Petras Gucevičius. Matant jauną žmogų, einantį dvasinio pašaukimo keliu, turbūt ne vienam sukirba mintis: o kodėl? Kodėl jis apsisprendė tokiam – dvasininko – gyvenimui? Kas jį pastūmėjo apsivilkti sutaną?

Paprašytas pasidalinti savojo pašaukimo ir atsiliepimo į jį istorija, diakonas Petras maloniai sutiko papasakoti, kaip Dievas jį pakvietė – jo paties žodžiais tariant – tarsi tinklu sužvejojo.

gucevicius_p“Esu gimęs ir užaugęs Druskininkuose (iš prigimties dzūkas:)). Bažnyčia man niekad nebuvo svetima. Į bažnyčią vaikštau nuo mažumės. Būdamas aštuonerių metų labai užsinorėjau patarnauti prie altoriaus. Tėvai bandė mane atkalbinėti, pasak jų, aš buvau dar per mažas, bet mano pastovus zirzimas ir prašymai netrukus davė gerų rezultatų. Tėvai neapsikentę nuėjo pas mano tikybos mokytoją, o ji pas vyresnį patarnautoją, o jis jau tiesiai pas kleboną – ir aš jau bažnyčios presbiterijoje.  Praėjus šešeriems metams, klebonas mane ir dar kelis mano draugus paragino važiuoti į jaunimo renginius, rekolekcijas, piligrimines keliones. Sugrįžę iš įvairių renginių, rekolekcijų,  patys kai ką bandydavome pritaikyti savo bažnyčioje su parapijos jaunimu ir vaikais. Klebonui padedant, pradėjome patys kurti stovyklų programas ir jas įgyvendinti.  Nuo to laiko mano tikėjimas augo ir stiprėjo, bet dar tikrai negalvojau apie kunigų seminariją.

Vieną  žiemos vakarą klebonas manęs paklausė, ar aš nenorėčiau mokintis kunigų seminarijoje, bet, matyt, dar nebuvo atėjęs laikas, tai tada visais žodžiais dievagojausi, kad ne, tikrai ne ir pan. Bet Dievas ir toliau rezgė savo tinklus ir visais įmanomais būdais bandė mane įvilioti:). Ir kuo arčiau dvyliktos klasės, tuo labiau mano galvoje pradėjo suktis mintis: gal tikrai Dievas mane ten kviečia, o ne, ir vėl apie tai galvodavau ir stengdavausi nukreipti savo mintis vis kitur, bet … Dievo tinklas pasirodė ne toks jau prastas. Ir štai aš jau seminarijos parengiamajame kurse, vėliau – įvilktuvės, lektorato, akolitato skyrimai ir diakono šventimai. O dabar esu pas Jus, esu Jūsų parapijoje, Palaimintojo Jurgio Matulaičio globoje”.

Diakonas Petras, atlikdamas savąją tarnystę mūsų parapijoje, ruošiasi Kunigystės šventimams. Palydėkime jį nuoširdumu ir malda!