PAL.JURGIO MATULAIČIO PARAPIJOS JAUNIMO DIENOS 2013 JUS AŠ DRAUGAIS VADINU

Nors Lietuvos jaunimo dienoms per metus ruošiausi kartu su parapijos jaunimo grupe, į renginį keliavau tik su keliomis bičiulėmis iš parapijos – jau ne pirmą kartą Lietuvos jaunimo dienose pasirinkau dalyvauti kaip savanorė. Šiemet Lietuvos jaunimo dienų šūkis „Jus aš draugais vadinu“ (Jn 15,15) buvo ypač taiklus ir prasmingas. Ieškoti Dievo ir gilinti tikėjimą susirinkusius jaunuolius nuolat lydėjo draugo figūra – bičiulio, su kuriuo atvykai, naujo pažįstamo, su kuriuo, jauti, mezgasi graži bendrystė, ir, žinoma, to, dėl kurio visi tie tūkstančiai jaunų žmonių rinkosi Kaune – Kristaus.

Kiekvienos jaunimo dienos būna visko pilnos – jaunimas susitinka ne tik smagiai kartu praleisti savaitgalį. Svarbiausia jose – tikėjimo stiprinimas ir bendra malda. Lietuvos jaunimo dienos įdomios ir katalikui, nuolat dalyvaujančiam Bažnyčios gyvenime, ir žmogui, kuris pirmą kartą dalyvauja krikščioniškame renginyje. Platus įvairių teminių užsiėmimų pasirinkimas, įvairios diskusijos, liudijimai, katechezės… O ką jau kalbėti apie krikščioniškų grupių koncertus, kurių metu jaunas žmogus gali patirti, kad linksmybėms visai nereikalingi svaigalai, o didžiausias džiaugsmo šaltinis yra Viešpaties artumas. Bet svarbiausia – maldos patirtis. Jaunimo dienose tikriausiai kiekvieną paliečia Susitaikinimo pamaldos ir renginio kuliminacija – Šv. Mišios, uždarančios visas jaunimo dienas. Kitokios maldos patirtis jaunam žmogui – labai svarbus momentas, jis laužo standartus, kad Bažnyčia miršta, o Dievas – kažkieno sukurta pasaka. Kai matai 8000 jaunuolių, kartu suklaupusių prieš Kristų Švč. Sakramente, tikrai supranti, kad tokios kalbos yra paistalai, nes Bažnyčia yra ne tik gyva, bet joje labai daug jaunystės ir gyvybės. Tiesa, šios jaunimo dienos iš visų išsiskyrė dar ir tuo, kad visi dalyviai prieš Šv. Mišias sekmadienio rytą meldėsi Rožinį. Popiežius Pranciškus savo laiške Lietuvos jaunimui ragina mus melstis šia malda – ji savyje turi labai daug galios ir užtaiso.

Man šios jaunimo dienos buvo jau trečios, o jei pridėsime ir Pasaulio jaunimo dienas – ketvirtos. Tačiau tai buvo tikrai ypatinga patirtis. Gražiausia šiame renginyje man buvo tikinčių jaunų žmonių bendrystė. Per penkias dienas (savanoriai jaunimo dienoms ruošiasi dar kelias dienas prieš atvykstant dalyviams) patyriau didžiulę draugystės dovaną – iš skirtingų Lietuvos kampelių į Kauną suvažiavę savanoriai ir dalyviai nematant pajunta, kad pakliuvo tarp „savų“ – nesvarbu, kad gal tau 19 ir tu iš Biržų, o tavo naujam bičiuliui gal kur kas daugiau, ir jis visai kito Lietuvos galo, jūs turite tai, kas panaikina visus skirtumus – bendrą tikėjimą prisikėlusiu Kristumi. Tikiu, kad draugystės, užsimezgusios jaunimo dienų metu, bus ilgam, ir jos man bus kaip liudijimas, kad Viešpats vienija ir jungia. Tai akivaizdus ženklas, kad Viešpats mus vadina draugais, o kartu ir nori, kad vienas kitą taip pat šiuo vardu vadintume.

Kaip Šv. Mišių metu kalbėjo Apaštališkasis nuncijus Luigi Bonazzi, tikrosios jaunimo dienos dar tik prasideda. Jose patirtą džiaugsmą ir malones mes turime nešti į pasaulį, jam savo gyvenimais rodydami, kad Jis Gyvas.

Jurgita Petniūnaitė iš Pal. J. Matulaičio parapijos jaunimo.